Apie gaurometį, jo gėrimo tradicijas, sveikatingąsias savybes ir fermentavimo būdus galima odes giedoti, knygas rašyti, nes tiek visko! Jei dar yra koks kitas taip žmogui pasiekiamas, tiek ištyrinėtas ir toks įvairiapusis augalas, tinkantis kasdieniam vartojimui – tikrai labai norėtume sužinoti.
Siauralapio gauromečio (Epilobium angustifolium) arbata nuo seno Rytų ir Šiaurės Europoje vartota kaip alternatyva Ceilono arbatai, keliavusi per vienuolynus, labai vertinta net ir Indiją valdžiusioje D. Britanijoje. Vienas iš populiariausių pavadinimų anglų k. – fireweed – įvardija šio augalo gebėjimą pirmam suželti gaisro nuniokotose plotuose. Paplitęs jis ir Azijoje, ir Šiaurės Amerikoje, ir Lietuvoje gerai nuo seno pažįstamas, senus griuvėsius, pamiškes, paupius ir ypač piliakalnius pamėgęs.
Kitas populiarus pavadinimas Ivan chai „prilipo“ 19 amžiuje, šią arbatą Rusijos carui Ivanui pradėjus ją masiškai eksportuoti į Europą. Mes šį pavadinimą dėl visiems suprantamų priežasčių norėtume nukišti į istorijos stalčių ir džiaugtis bendra visai Rytų, Šiaurės ir Vidurio Europai pažįstama gyvybės ugnį tausojančia, sveikatingąja gauromečio vaistažole, nepriklausančia jokiam karaliui.
Planuodamos naujas arbatas, jau seniai norėjome šį tą parsivežti iš Ukrainos, o jei tiksliau – iš Užkarpatės. Ne tik dėl dieviško kalnų oro ir gamtos švarumo, bet ir dėl galimybės padėti vietiniams vaistažolių rinkėjams, kuriems šiuo metu ypač svarbu išlaikyti savo darbo vietas ir nenutrūkstančią ekonominę apytaką. Šią vasarą pagaliau pasisekė nuvykti į Yevgeniy (kartais net ir iš karo fronto valdomą) žolininkystės ūkį Karpatų priekalnėse, kur mūsų laukė šviežutėlis, ką tik baigęs fermentuotis aukščiausios kokybės gaurometis. Beje, šio ūkio produkcija žymima ekologiškos produkcijos sertifikatu, tad gavome stiprią paskatą siekti šio įvertinimo ir mes.
Ukrainiečiai apie gaurometį turi ne tik receptų ar stebėjimų prikaupę, bet ir pasakų, mitų, kuriose veikia molfarai, temperamentingi žolininkai-raganiai, gebėję ir gydyti, ir gamtos stichijas valdyti. Vaistažolės laikytos dievų dovanomis žmonėms, kurias teisingai naudoti galėjo tik žinantys daugiau ir to išmokantys kitus.
O mokslas paskutiniu metu šiam augalui skiria vis daugiau dėmesio. Atliekami tyrimai su skirtingos fermentacijos būdais ir trukmėmis, analizuojamos skirtingose augimvietėse augusios žaliavos savybės. Pagal paskutinius duomenis visuotinai sutariama, kad gauromečio ekstraktai pasižymi efektyviomis farmakologinėmis savybėmis, antioksidaciniu, priešuždegiminiu, antibakteriniu bei senėjimą stabdančiu poveikiu žmogaus organizmui.
Nefermentuotas gaurometis turi daugiau fitocheminių junginių, tačiau mažesnės koncentracijos, antioksidacinis poveikis – mažesnis nei fermentuoto, bet daugiau vertingojo uždegimus slopinančio, vis labiau (ypač dėl priešvėžinių savybių) tyrinėjamo tanino enoteino B.
Fermentuotas gaurometis pasižymi polifenolių ir flavanoidų, karotenoidų gausa. Abiem būdais paruošto gauromečio arbata yra puikus vitamino C, geležies šaltinis, todėl tinka ir peršalimui kimbant, ir po sunkių ligų stokojant energijos.
Vargstantiems nuo alergijų ją patariama pagerti ilgesnį laiką, nes sudėtyje esantis hesperidinas ir kvercetinas slopina histamino išsiskyrimą, mažina alergines reakcijas.
Odos grožiui tarnauja gausūs flavanoidai, skatinantys kolageno sintezę, stiprinantys jungiamuosius audinius ir smulkiąsias kraujagysles – čia ypač pasižymi rutinas.
Antocianinai aktyviai dalyvauja akies tinklainės kraujotakos procesuose, regeneruojant smegenų ir širdies audiniams, tad stiprina, palaiko ir apsaugo.
Taip pat jie padeda esant ir šlapimo takų susirgimams, skrandžio sujautrėjimui, ir net įvardijamas teigiamas poveikis esant dirgliosios žarnos sindromui.
Žinoma, kad poveikis sveikatai būtų juntamas ir garantuotas, būtinas ilgalaikis vaistažolės vartojimas ir svarbiausia – gyvenimo būdo, emocinės sveikatos ir mitybos darna.
Skoniniu požiūriu fermentuotas gaurometis vertinamas mėgstančių ryškesnį skonį ir kvapą, lyginamu su juodąja arbata. Stipresnės koncentracijos gėrimas gali net maloniai aitriai sutraukti, o nefermentuoto gauromečio arbata švelnesnė, lengvesnė, tinkama kasdieniam atvėsintos arbatos gėrimui ruošti. Gauromečio arbatą gardinti patariame citrina, medumi.
O labiausiai kviečiame atrasti ją kaip kasdienį gėrimą, stiprybės teikiantį ne tik fiziškai, bet ir jausmiškai, juk gėrimo tradicijos siekia seniausius laikus, kai išmintis ir sveikata vaikščiojo drauge, o vaistažolės reiškė dievų dovanas žmonėms.
Šaltiniai:
Applied Sciences, 2020
Frontiers in Pharmacology, 2022
Plants, 2020
Phytotherapy Reasearch, 2013
Žemės ūkio mokslai, 2018
© Draudžiama kopijuoti ir platinti svetainėje www.dvarokavos.lt esančią vaizdinę ir tekstinę informaciją be MB „Užupių manufaktūra“ sutikimo. Kilus klausimams dėl šioje interneto svetainėje esančios informacijos panaudojimo, prašome kreiptis el. paštu info@dvarokavos.lt
